XXXII. Papildomi saugaus eismo reikalavimai

248. Pareigūnai (asmenys), atsakingi už kelių, kelio statinių priežiūrą ir įrangą, privalo juos prižiūrėti taip, kad jų būklė atitiktų nustatytuosius eismo saugumo reikalavimus.

249. Asmenys, organizuojantys darbus kelyje, turi užtikrinti, kad darbo vietos kelyje (gatvėje) ar šalia kelio (gatvės) būtų aptvertos ir pažymėtos reikiamais kelio ženklais, atitvarais ir nukreipiamaisiais įtaisais, o tamsiuoju paros metu ar esant blogam matomumui – ir šviesomis. Taisomuose kelių (gatvių) ruožuose dirbantys asmenys nustatytaisiais atvejais ir tvarka gali reguliuoti eismą.

XXXI. Reikalavimai transporto priemonėms

235. Eisme dalyvaujanti transporto priemonė turi atitikti nustatytuosius techninius reikalavimus, kurie taikomi Lietuvos Respublikoje atliekant transporto priemonių privalomąją techninę apžiūrą.

236. Lietuvos Respublikoje viešajame eisme leidžiama dalyvauti tik techniškai tvarkingoms motorinėms transporto priemonėms, priekaboms, išskyrus šiose taisyklėse numatytus atvejus. Trumpalaikis (vienos dienos) dalyvavimas viešajame eisme nustatytąja tvarka leidžiamas laikinaisiais valstybinio numerio ženklais paženklintoms motorinėms transporto priemonėms, priekaboms, kurių savininkai (valdytojai) yra apsidraudę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir sumokėję valstybės nustatytus su transporto priemone ar dalyvavimu viešajame eisme susijusius mokesčius.

237. Kiekviena motorinė transporto priemonė, traktorius, savaeigė mašina, priekaba turi būti su tam skirtoje vietoje vertikalioje plokštumoje pritvirtintais registruojant jai priskirtais valstybinio numerio ženklais.

238. Dalyvauti viešajame eisme Lietuvos Respublikoje leidžiama nustatytąja tvarka įregistruotoms motorinėms transporto priemonėms, priekaboms, kurioms atlikta ir galioja privalomoji techninė apžiūra ir kurių valdytojai yra apsidraudę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir sumokėję valstybės nustatytus su transporto priemone ar dalyvavimu viešajame eisme susijusius mokesčius.

239. Motorinės transporto priemonės, priekabos, dalyvaujančios eisme, techninę būklę, registravimą ir civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą užtikrina transporto priemonės valdytojas ir vairuotojas.

240. Draudžiama dalyvauti viešajame eisme motorinėms transporto priemonėms, kurios pritaikytos eismui kairiąja kelio puse ir (ar) turi vairą dešinėje pusėje, išskyrus tas, kurios buvo įregistruotos Lietuvos Respublikoje iki 1993 m. gegužės 1 d. arba kurios pagal konstrukciją ir įrangą yra skirtos specialioms darbo funkcijoms atlikti. Šis draudimas netaikomas laikinai (iki 90 dienų per metus) į Lietuvos Respubliką su užsienio valstybėje įregistruotomis transporto priemonėmis atvykusiems užsieniečiams, kurie neturi leidimo laikinai apsigyventi arba leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, taip pat Lietuvos Respublikos piliečiams, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra užsienio valstybėje, taip pat transporto priemonėms, kurios teisės aktų nustatyta tvarka priskirtos istorinių motorinių transporto priemonių kategorijai.

241. Nuo balandžio 10 d. iki spalio 31 d. draudžiama eksploatuoti transporto priemones su dygliuotomis padangomis.

242. Nuo lapkričio 10 d. iki kovo 31 d. draudžiama eksploatuoti automobilius, kurių didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 3,5 t, su vasarinėmis padangomis.

243. Eisme dalyvaujančioje motorinėje transporto priemonėje (išskyrus mopedą, motociklą be priekabos, keturratį motociklą ir lengvąjį keturratį motociklą), traktoriuje, savaeigėje mašinoje turi būti avarinio sustojimo ženklas, gesintuvas ir pirmosios pagalbos rinkinys. Kiekvienoje eisme dalyvaujančioje motorinėje transporto priemonėje, traktoriuje, savaeigėje mašinoje turi būti ryškiaspalvė liemenė su šviesą atspindinčiais elementais arba atšvaitas.

244. Kiekviena eisme dalyvaujanti transporto priemonė, kurios konstrukcijoje numatyti saugos diržai (yra jų tvirtinimo vietos), turi būti su saugos diržais.

245. Transporto priemonėje draudžiama įrengti greitį matuoti trukdančias priemones ir vairuoti transporto priemonę su įrengtais antiradarais ar kitokiomis trukdančiomis matuoti greitį arba užfiksuojančiomis matavimo prietaisus techninėmis priemonėmis.

246. Transporto priemone važiuoti draudžiama, jeigu:

246.1. neveikia pagrindinis stabdys (vairuotojas juo negali sustabdyti transporto priemonės);

246.2. neveikia vairo mechanizmas (vairuotojas negali juo valdyti transporto priemonės);

246.3. netvarkingas transporto priemonės ir priekabos sukabinimo įtaisas;

246.4. lyjant, sningant arba esant rūkui vairuotojo pusėje neveikia stiklo valytuvas;

246.5. tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui nedega joks (artimųjų, rūko, tolimųjų šviesų) priekinis kairysis žibintas, o sugedus bent vienai galinei gabaritinei šviesai neveikia (neįjungta) avarinė šviesos signalizacija arba transporto priemonės gale nėra pritvirtinto avarinio sustojimo ženklo.

247. Motorinėms transporto priemonėms, priekaboms, sugadintoms eismo ar kitokio įvykio metu, kai jos negali judėti sava eiga, Susisiekimo ministerijos nustatyta tvarka uždraudžiama dalyvauti viešajame eisme. Po atstatomojo motorinės transporto priemonės, priekabos remonto, kurio metu visiškai atkuriamos kėbulo (rėmo), važiuoklės konstrukcijos ir jų stiprumas bei gamintojo įrengta saugos įranga, jos vėl gali dalyvauti viešajame eisme tik Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos nustatyta tvarka atlikus techninę ekspertizę ekspertizių įmonėse ir panaikinus tokį draudimą.

XXX. Eismo dalyvių pareigos įvykus eismo įvykiui

231. Įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo:

231.1. nedelsdamas sustoti, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui, ir pažymėti eismo įvykio vietą šių taisyklių 97.2 ir 98 punktuose nustatyta tvarka;

231.2. pagal galimybes imtis visų reikiamų priemonių saugiam eismui užtikrinti eismo įvykio vietoje, o tais atvejais, kai į eismo įvykio vietą kviečiama policija, neleisti (kiek tai nekelia pavojaus eismui), kad pasikeistų eismo įvykio aplinkybės, taip pat saugoti eismo įvykio pėdsakus;

231.3. pateikti galiojantį vairuotojo pažymėjimą, transporto priemonės registravimo ir privalomosios techninės apžiūros dokumentus, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimą (polisą) ar kitus asmens turimus dokumentus, jeigu to reikalauja kiti su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai;

231.4. jeigu eismo įvykio metu žuvo ar buvo sužeistas žmogus, pranešti apie eismo įvykį policijai ir pasilikti eismo įvykio vietoje arba, pranešęs policijai, sugrįžti į eismo įvykio vietą ir laukti, kol atvažiuos policija, išskyrus tuos atvejus, kai policija leido palikti eismo įvykio vietą arba turi būti suteikta pirmoji pagalba nukentėjusiam asmeniui ar jam pačiam;

231.5. imtis visų reikiamų priemonių, kad būtų suteikta pirmoji medicinos pagalba nukentėjusiesiems, iškviesti greitąją medicinos pagalbą, o jeigu iškviesti greitosios medicinos pagalbos arba nukentėjusiųjų nuvežti į asmens sveikatos priežiūros įstaigą kitu transportu neįmanoma, nuvežti juos į artimiausią asmens sveikatos priežiūros įstaigą savo transporto priemone, išskyrus tuos atvejus, kai tai sukeltų pavojų nukentėjusiųjų gyvybei ar sveikatai.

232. Jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietą, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasirašyti. Jeigu nė vienas su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis neturi eismo įvykio deklaracijos, eismo įvykio aplinkybės gali būti aprašomos ir eismo įvykio schema nubraižoma ant švaraus popieriaus lapo, kuriame nurodomi su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai, transporto priemonės, eismo įvykio liudininkai, pateikiama informacija ir eismo įvykio aplinkybės patvirtinamos su eismo įvykiu susijusių eismo dalyvių parašais. Jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai kviečia policiją į eismo įvykio vietą.

233. Su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai iškart po eismo įvykio privalo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotinių priemonių, psichotropinių ir kitų svaigiųjų medžiagų), kol bus patikrintas blaivumas ar apsvaigimas arba atsisakyta tai atlikti.

234. Jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai.

XXIX. Mokymas vairuoti

221. Mokyti vairuoti motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną keliuose turi teisę asmuo, atitinkantis vairavimo instruktoriui keliamus reikalavimus. Mokymo metu vairavimo instruktorius visada privalo su savimi turėti dokumentą, patvirtinantį, kad jis turi teisę mokyti vairuoti. Mokyti vairuoti keliuose šeimos narius, siekiančius įgyti teisę vairuoti B1 ar B kategorijų motorines transporto priemones, leidžiama Susisiekimo ministerijos nustatyta tvarka.

222. Šių taisyklių 221 punkte nurodyti asmenys turi teisę mokyti vairuoti motorinę transporto priemonę, traktorių, savaeigę mašiną, jeigu mokinys moka šias taisykles ir laikosi jų reikalavimų. Draudžiama mokytis vairuoti motorinę transporto priemonę, traktorių, savaeigę mašiną, nedalyvaujant turinčiam teisę mokyti asmeniui.

223. Pradėti mokyti vairuoti motorinę transporto priemonę, traktorių, savaeigę mašiną leidžiama tik nustatytuosius reikalavimus atitinkančioje aikštelėje arba teritorijoje. Keliuose mokyti vairuoti leidžiama tik tada, kai mokinys yra pakankamai įgudęs vairuoti. Mokyti vairuoti galima tik tuose keliuose, kuriuose to nėra uždraudęs kelio savininkas.

224. Kelyje mokomas vairuoti motorinę transporto priemonę, traktorių, savaeigę mašiną mokinys neturi būti jaunesnis daugiau kaip vienais metais negu nustatytas amžius, nuo kurio teisės aktai leidžia vairuoti tos kategorijos transporto priemonę.

225. Motorinės transporto priemonės ir transporto priemonių junginio, kuriais mokoma vairuoti, priekis ir galas turi būti paženklinti aiškiai matomais skiriamaisiais ženklais „M“, numatytais šių taisyklių 4 priede.

226. Vairavimo mokyklų mokomieji automobiliai papildomai turi būti paženklinti tokiais pat skiriamaisiais ženklais, įrengtais ant automobilio stogo (kabinos) ir apšviečiamais iš vidaus. Automobiliuose (D ir T kategorijos) apšviečiamas iš vidaus skiriamasis ženklas gali būti įrengtas tik salono viduje, už priekinio stiklo.

227. Mokant vairuoti, skiriamojo ženklo apšvietimas turi būti įjungtas.

228. Mokant vairuoti motociklą, mopedą, keturratį motociklą, lengvąjį keturratį motociklą keliuose, tarp mokinio ir jį lydinčio vairavimo instruktoriaus turi būti palaikomas radijo ryšys. Be to, mokinys privalo vilkėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais ir skiriamuoju ženklu „M“ liemenės priekyje ir ant nugaros. Tokią pat liemenę privalo vilkėti ir vairavimo instruktorius, lydintis mokinį motociklu, tik su užrašu „VAIRAVIMO INSTRUKTORIUS“. Jeigu vairavimo instruktorius mokinį lydi automobiliu, automobilis turi būti paženklintas pagal šių taisyklių 4 priedo reikalavimus. Kitų transporto priemonių vairuotojams draudžiama įsiterpti tarp mokinio ir jį lydinčio instruktoriaus vairuojamų transporto priemonių.

229. Vairavimo mokymui naudojamos motorinės transporto priemonės ir transporto priemonių junginiai turi atitikti tą kategoriją, kurios vairavimo teisę siekia įgyti mokinys.

230. Asmuo, kuris moko vairuoti, prilyginamas vairuotojui. Jis privalo laikytis vairuotojams nustatytų reikalavimų ir užtikrinti, kad mokymo metu būtų laikomasi šių taisyklių.

XXVIII. Transporto priemonių vilkimas

216. Velkamą standžia arba lanksčia vilktimi transporto priemonę vairuoti gali tik asmuo, turintis teisę ją vairuoti. Transporto priemonė, kurios vairo mechanizmas sugedęs, velkama užkelta ant vilkiko platformos ar specialaus atraminio įtaiso.

217. Lanksčios vilkties ilgis turi būti nuo 4 m iki 6 m, ji turi būti pažymėta ryškiaspalvėmis vėliavėlėmis (skydeliais) arba turi būti ryškios spalvos ir ne siauresnė kaip 50 mm. Standi vilktis neturi būti ilgesnė kaip 4 metrų.

218. Velkamoji transporto priemonė bet kuriuo paros metu turi važiuoti su įjungta avarine šviesos signalizacija. Jeigu avarinės šviesos signalizacijos nėra arba ji neveikia, velkamosios transporto priemonės gale turi būti pritvirtintas avarinio sustojimo ženklas.

219. Velkančiosios transporto priemonės vairuotojas atsako už tai, kad būtų laikomasi šių taisyklių 216–218 ir 220 punktų reikalavimų.

220. Vilkti draudžiama:

220.1. tiek standžia, tiek lanksčia vilktimi transporto priemonę, kurios vairo mechanizmas sugedęs;

220.2. lanksčia vilktimi transporto priemonę per plikledį, taip pat transporto priemonę, kurios pagrindiniai stabdžiai sugedę;

220.3. tiek standžia, tiek lanksčia vilktimi transporto priemonę be velkamosios transporto priemonės vairuotojo;

220.4. užkėlus velkamosios transporto priemonės dalį ant specialaus atraminio įtaiso ar vilkiko platformos, kai velkamosios transporto priemonės masė su kroviniu yra didesnė už pusę velkančiosios transporto priemonės masės su kroviniu;

220.5. standžia vilktimi transporto priemonę, kurios pagrindiniai stabdžiai sugedę ir transporto priemonės masė su kroviniu yra didesnė už pusę velkančiosios transporto priemonės masės su kroviniu;

220.6. daugiau kaip vieną motorinę transporto priemonę, traktorių, savaeigę mašiną;

220.7. motociklais be priekabos ir tokius motociklus;

220.8. mopedais ir mopedus;

220.9. lanksčia vilktimi keliuose, pažymėtuose kelio ženklais „Automagistralė“ ar ,,Automobilių kelias“.

220.10. užkėlus velkamosios transporto priemonės dalį ant vežimėlio.

XXVII. Krovinių vežimas

209. Vežamo krovinio (keleivių) masė ir vienos ašies apkrova neturi būti didesnės už nustatytas tai transporto priemonei.

210. Krovinys transporto priemonėje turi būti padėtas, o prireikus – pritvirtintas ir uždengtas taip, kad:

210.1. neblogintų vairuotojui matomumo;

210.2. nepažeistų transporto priemonės stabilumo ir netrukdytų jos vairuoti;

210.3. neuždengtų išorinių šviesos prietaisų, šviesos atšvaitų, numerio, skiriamųjų ženklų ir duodamų signalų;

210.4. nekristų, nesivilktų, nekeltų triukšmo, neterštų kelio ir aplinkos;

210.5. nekeltų pavojaus žmonėms ar materialinėms vertybėms, negadintų kelio įrenginių ir techninių eismo reguliavimo priemonių.

211. Jeigu krovinio padėtis ir būklė transporto priemonėje neatitinka šių taisyklių 210 punkto reikalavimų, vairuotojas nedelsdamas privalo pašalinti trūkumus, o jeigu to padaryti negalima, – toliau nebevažiuoti.

212. Jeigu krovinys priekyje arba gale išsikiša už transporto priemonės gabaritų daugiau kaip 1 m arba jo šoninis kraštas bent kiek išsikiša už transporto priemonės šoninio gabarito, jis turi būti pažymėtas, kaip numatyta šių taisyklių 4 priede.

213. Transporto priemonių ar transporto junginių, kurių matmenys, masė su kroviniu ar be jo viršija Susisiekimo ministerijos nustatytus dydžius, vairuotojai privalo su savimi turėti Susisiekimo ministerijos ir savivaldybių nustatyta tvarka išduotą leidimą ir laikytis leidime nustatytų sąlygų. Tokio leidimo nereikia velkant sugedusias transporto priemones į remonto ar stovėjimo vietą, taip pat žemės ūkio mašinomis šviesiuoju paros metu važiuojant iš vieno lauko į kitą, važiuojant į lauką ar grįžtant iš jo; leidimo taip pat nereikia ir tamsiuoju paros metu važiuojant žemės ūkio mašinomis, kai šių mašinų kraštiniai taškai paženklinti įjungtais oranžiniais žybčiojančiais švyturėliais ir jas iš priekio lydi policija arba automobiliai su įjungtais oranžiniais žybčiojančiais švyturėliais.

214. Vežant pavojingas medžiagas ir gaminius, įrašytus JT Ekspertų komiteto sudarytame pavojingų medžiagų sąraše, turi būti laikomasi Europos sutarties dėl pavojingų krovinių tarptautinio vežimo keliais (ADR) ir kitų teisės aktų reikalavimų, reglamentuojančių pavojingų krovinių vežimą.

215. Draudžiama transporto priemone važiuoti toliau, kol nebus pašalinti sunkiasvorių ir (ar) didžiagabaričių krovinių, pavojingų krovinių vežimo reikalavimų pažeidimai, keliantys pavojų žmonėms ir aplinkai.

XXVI. Saugos diržų naudojimas

202. Važiuojant transporto priemone su įrengtais saugos diržais, būtina juos užsisegti. Jeigu autobuse įrengti saugos diržai, priešais kiekvieną sėdynę, ant sėdynės arba šalia jos matomoje vietoje gali būti pavaizduotas informacinis ženklas ,,Užsisek saugos diržą“. Nesant šio informacinio ženklo, autobuso vairuotojas, prieš pradėdamas važiuoti, privalo žodžiu informuoti keleivius apie reikalavimą naudotis saugos diržais.

202(1). Saugos diržas privalo būti užsegtas juosiant jį per petį ir per juosmenį arba kaip numatė transporto priemonės gamintojas.

203. Gyvenvietėse leidžiama neužsisegti saugos diržų važiuojant atbulomis arba stovėjimo aikštelėse.

204.

[IKI 2012-10-31]: Jaunesnius kaip 12 metų ir žemesnius kaip 150 cm vaikus leidžiama vežti ant priekinės lengvojo automobilio, autobuso sėdynės ar krovininio automobilio kabinoje tik specialiose jų ūgiui ir svoriui pritaikytose atitinkamos grupės sėdynėse:

204.1. 0 grupė skirta vaikams, kurie sveria mažiau kaip 10 kg;

204.2. 0+ grupė skirta vaikams, kurie sveria mažiau kaip 13 kg;

204.3. I grupė skirta vaikams, kurie sveria nuo 9 iki 18 kg;

204.4. II grupė skirta vaikams, kurie sveria nuo 15 iki 25 kg;

204.5. III grupė skirta vaikams, kurie sveria nuo 22 iki 36 kg.

[NUO 2012-11-01]: Žemesni kaip 135 cm ūgio vaikai lengvuoju ar krovininiu automobiliu vežami tik specialiose jų ūgiui ir svoriui pritaikytose atitinkamos grupės sėdynėse:

204.1. 0 grupė skirta vaikams, kurie sveria mažiau kaip 10 kg;

204.2. 0+ grupė skirta vaikams, kurie sveria mažiau kaip 13 kg;

204.3. I grupė skirta vaikams, kurie sveria nuo 9 iki 18 kg;

204.4. II grupė skirta vaikams, kurie sveria nuo 15 iki 25 kg;

204.5. III grupė skirta vaikams, kurie sveria nuo 22 iki 36 kg.

205. Draudžiama ant priekinės motorinės transporto priemonės sėdynės vežti vaiką specialioje jo ūgiui ir svoriui pritaikytoje sėdynėje, kurios atlošas atsuktas į priekinį motorinės transporto priemonės stiklą, jeigu priekinė sėdynė apsaugota saugos pagalve. Ši nuostata netaikoma, jeigu priekinės saugos pagalvės veikimo mechanizmas išjungtas.

206.

[IKI 2012-10-31]: Vežamus ant galinės automobilio sėdynės 3 metų ir vyresnius vaikus leidžiama prisegti saugos diržu, skirtu suaugusiesiems, arba naudoti kitas prisegimo sistemas.

[NUO 2012-11-01]: Vyresni kaip 3 metų autobusų keleiviai privalo naudotis įrengtomis prisegimo sistemomis.

207.

[IKI 2012-10-31]: Jaunesnius kaip 3 metų vaikus leidžiama vežti ant galinės automobilio sėdynės tik specialiose jų ūgiui ir svoriui pritaikytose sėdynėse.

[NUO 2012-11-01]: Vairuotojas privalo užtikrinti, kad motorine transporto priemone vežami vaikai naudotų įrengtas ir jiems pritaikytas prisegimo sistemas.

208. Asmenims, kuriems kompetentingos institucijos dėl rimtų medicininių priežasčių išdavė specialius pažymėjimus, leidžiama neužsisegti saugos diržų. Šiuose pažymėjimuose turi būti nurodytas jų galiojimo laikas.

XXV. Keleivių vežimas

195. Keleivius vežti leidžiama tik tam skirtomis (arba specialiai tam pritaikytomis) transporto priemonėmis ir tik pagal konstrukciją keleiviams skirtose vietose. Krovininio automobilio kėbule keleivius vežti leidžiama tik pritaikius kėbulą keleiviams vežti.

196. Keleivius vežančiame krovininio automobilio kėbule turi būti sėdynės, įtaisytos 15 cm žemiau borto viršutinio krašto. Sėdynės, esančios išilgai priekinio, galinio ir šoninių bortų, turi būti su tvirtais atlošais.

197. Krovininio automobilio kėbule leidžiama vežti tik ant sėdynių sėdinčius keleivius. Vežamų keleivių neturi būti daugiau, negu įrengta sėdimųjų vietų. Krovininio automobilio kėbule draudžiama vežti vaikus iki 16 metų.

198. Vežti keleivius krovininio automobilio kėbule, kuriame yra įrengimų (krovinių), leidžiama tik tada, kai įrengimai (kroviniai) yra atskirti nuo keleivių sienele arba patikimai pritvirtinti. Dengto krovininio automobilio kėbule keleivius vežti leidžiama tik tada, kai keleiviai turi ryšį su vairuotoju ir prireikus gali duoti signalą sustoti.

199. Vežti keleivių grupes krovininio automobilio kėbule leidžiama vairuotojams, turintiems ne mažesnį kaip 3 metų tos kategorijos vairuotojo stažą, o kariniams vairuotojams – turintiems ne mažesnį kaip 6 mėnesių vairavimo stažą ir Krašto apsaugos ministerijos nustatyta tvarka išduotą pažymėjimą.

200.

[IKI 2012-10-31]: Ant vaikų (iki 16 metų) grupes vežančio autobuso priekio ir galo turi būti pritaisyti skiriamieji ženklai, numatyti šių taisyklių 4 priede. Vaikus vežančio autobuso (išskyrus mokyklinius autobusus), kuriame įrengta daugiau kaip 16 sėdimųjų vietų (neskaitant vairuotojo), salone turi būti ne mažiau kaip du suaugę (ne jaunesni kaip 21 metų) palydovai, o jeigu autobuse įrengta mažiau sėdimųjų vietų – vienas suaugęs palydovas, ne jaunesnis kaip 21 metų.

[NUO 2012-11-01]: Ant vaikų (iki 16 metų) grupes vežančio autobuso priekio ir galo turi būti pritvirtinti skiriamieji ženklai, numatyti šių taisyklių 4 priede. Vaikus vežančio mokyklinio autobuso ir transporto priemonės su vaikų vežimo skiriamaisiais ženklais salone turi būti vienas suaugęs lydintis asmuo, ne jaunesnis kaip 21 metų. Mokinius vežant mokykliniu autobusu, lydinčio asmens funkcijas gali atlikti vairuotojas.

[NUO 2012-11-01]: 200(1). Mokyklinio autobuso ar transporto priemonės su vaikų vežimo skiriamaisiais ženklais vairuotojas ar vaikus lydintis asmuo privalo:

200(1).1. užtikrinti saugų vaikų įlipimą (išlipimą) į (iš) transporto priemonę (-ės);

200(1).2. pagal galimybes vaikus įlaipinti ir išlaipinti stotelėse;

200(1).3. palydėti į kitą kelio pusę jaunesnius kaip 10 metų vaikus;

200(1).4. būdamas kelyje vilkėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais.

201. Draudžiama:

201.1. vežti keleivių daugiau, negu numatyta transporto priemonės techninėje charakteristikoje;

201.2. vežti keleivius taip, kad jie trukdytų vairuoti ir ribotų vairuotojui matomumą;

201.3. vežti mopedais, keturračiais motociklais, lengvaisiais keturračiais motociklais, motociklais (išskyrus priekabas) vaikus iki 12 metų;

201.4. vežti keleivius velkamame autobuse, troleibuse ir velkamo krovininio automobilio kėbule. Jeigu velkamo automobilio priekis (galas) užkeliamas ant vilkiko platformos ar specialaus atraminio įtaiso, draudžiama keleiviams būti velkamos transporto priemonės kabinoje (salone) ir kėbule, o jeigu velkama transporto priemonė užkelta ant vilkiko platformos – ir velkančios transporto priemonės kėbule;

201.5. vežti keleivius krovininio automobilio kėbule (išskyrus šių taisyklių 195–199 punktuose nurodytus atvejus), krovininio motociklo kėbule, priekabose, prikabinamuose vasarnamiuose;

201.6. mokant vairuoti, vežti vaikus iki 14 metų;

[NUO 2012-11-01]: 201.7. mokykliniame autobuse ir transporto priemonėje su vaikų vežimo skiriamaisiais ženklais vežti daugiau mokinių, negu įrengta sėdimųjų vietų;

[NUO 2012-11-01]: 201.8. mokykliniame autobuse ir transporto priemonėje su vaikų vežimo skiriamaisiais ženklais vežti stovinčius mokinius.

XXIV. Specialiųjų transporto priemonių eismo ypatumai

190. Specialiųjų transporto priemonių vairuotojai gali važiuoti su įjungtais mėlynais ir (ar) raudonais (arba tik mėlynais) žybčiojančiais švyturėliais ir (ar) specialiaisiais garso signalais tik tuo atveju, kai tai būtina gelbėti žmogaus gyvybę, sveikatą ar turtą, užtikrinti viešąją tvarką, sulaikyti įtariamus padarius teisės pažeidimą asmenis. Specialiųjų transporto priemonių vairuotojai, važiuodami kelyje su įjungtais mėlynais ir (ar) raudonais (arba tik mėlynais) žybčiojančiais švyturėliais (kurie turi būti matomi 360° kampu) ir (ar) specialiaisiais garso signalais, gali nepaisyti šių taisyklių V, X, XIII, XIV, XV, XVI, XVII, XVIII, XIX, XXI, XXII skyrių reikalavimų ir pasinaudoti pirmenybe tik tuo atveju, jeigu tai nepakenks eismo saugumui ir tik tada, kai įsitikina, kad jiems duodamas kelias. Šia teise taip pat naudojasi transporto priemonių, kurias lydi specialiosios transporto priemonės, vairuotojai.

191. Kiti eismo dalyviai privalo nedelsdami duoti kelią artėjančioms specialiosioms transporto priemonėms su įjungtais mėlynais ir (ar) raudonais (arba tik mėlynais) žybčiojančiais švyturėliais ir (arba) specialiaisiais garso signalais artėjančioms (ir jų lydimoms) transporto priemonėms; keliuose, kur eismui abiem kryptimis yra ne daugiau kaip 4 eismo juostos, jie privalo sustoti dešiniajame kelkraštyje, kai jo nėra – prie dešiniojo važiuojamosios dalies krašto (keliuose su skiriamąja juosta sustoti privalo tik ta pačia kryptimi judančios transporto priemonės).

192. Pro stovinčią specialiąją transporto priemonę su įjungtu mėlynu ir (ar) raudonu (arba tik mėlynu) žybčiojančiu švyturėliu vairuotojas privalo važiuoti tokiu greičiu, kad prireikus galėtų tuoj pat sustoti nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams.

193. Atliekant inžinerinių komunikacijų, kelių tiesybos, remonto ar priežiūros darbus, specialiųjų transporto priemonių su įjungtais oranžiniais žybčiojančiais švyturėliais vairuotojai gali nepaisyti kelio ženklų (išskyrus didžiausio greičio ribojimo ir pirmumo ženklus), ženklinimo ir transporto priemonių išsidėstymo važiuojamojoje dalyje reikalavimų, jeigu tai nesukels pavojaus saugiam eismui. Specialiųjų transporto priemonių su įjungtais oranžiniais žybčiojančiais švyturėliais vairuotojai, važiuodami kelyje, stovėdami ir (ar) atlikdami darbus, užtikrina, kad nepakenks eismo saugumui.

194. Oranžinį švyturėlį leidžiama įjungti tik tada, kai trukdoma eismui (transporto priemonės matmenims su kroviniu ar be jo viršijant leistinuosius, dirbant kelyje, sustojus ir stovint, važiuojant lėtai, vežant pavojingus krovinius ir panašiai). Žybčiojantis oranžinis švyturėlis nesuteikia pirmenybės, tik atkreipia dėmesį ir įspėja kitus eismo dalyvius apie galimą pavojų.